Menu

Fatališkos moters kultas pastebimas jau gilioje senovėje: mituose, folklore ar rašytiniuose šaltiniuose. Vienos pirmųjų nepaprastą galią vyrams turėjusių moterų buvo šumerų deivė Ištar(Veneros analogas) ir Biblijos Dalila. Taip pat savo įspaudą fatališkų moterų istorijoje paliko pirmoji Adomo žmona Lilit, kuri nusikalto Adomui ir Dievui tuo, kad norėjo pajusti pasitenkinimą pati, o ne paklusti kito valiai.

 Kartą gatvėje pamačiau moterį.

Sakysit, kas čia tokio – ir taip didžiąją pasaulio gyventojų dalį sudaro moterys, tačiau tai buvo MOTERIS. Iš didžiosios raidės. Kadangi esu jautri gražiems vaizdams,  įgnybiau Jam į ranką ir sušnypščiau : „Štai čia moteris.Tikra femme fatale“. Ir kupinu susižavėjimo žvilgsniu nulydėjau ją gatve: nepriekaištingas dieninis makiažas (nieko nei per daug, nei per mažai), Carolinos Herreros suknelė (ji visada paprastus dalykus paverčia nepaprastais), nepretenzinga rankinė ir… akys… Tiesiog įsimylėjau jos akis: dideles, švytinčias ir – svarbiausia – laimingas. Ji kaukšėjo aukštakulnėmis basutėmis paprasčiausiu miesto grindiniu tarsi podiumu: pasitempusi, besišypsanti, paprasta. Nebuvo nė lašo apsimestinės arogancijos ar vulgaraus „matai kokia aš graži“ žvilgsnio, kuriuo itin žavisi pseudogražuolės.

Nusitempiau saviškį paskui ją – ne taip dažnai gatvėje pamatau moterį, tarsi nužengusią iš kino afišos. Tarsi Marlene Dietrich iš „The Devil is a Woman“. Tokio „grobio“ paleisti negalėjau. Ji prisėdo lauko kavinukėje (kažkodėl net nesuabejojau, kad užsisakys kavos) saulės nušviestoje vietoje ir išsitraukė knygą. Lėtai siurbčiojo kavą ir mėgavos gyvenimu. Puslapis po puslapio, šypsnys po šypsnio. Prisėdom netoliese. Mačiau, kaip eidami pro šalį  vyrai rijo ją žvilgsniais: vieni atvirai, godžiai, net patiniškai, o kiti – iš padilbų arba nuvogtu nuo draugių žvilgsniu. Abejingų neliko, nes ji  turėjo paslaptį, kuri kurstė aplinkinių aistrą, tačiau tuo pat metu neleido jai suvešėti, nugesindama sfinkso ramybe. Pabaigiau kavą, ir pakilome eiti. Nežinau, ar man tik pasirodė, tačiau pagavau jos trumpą žvilgsnį, mestą mano pusėn. Ir šypseną – kas, kad puse lūpų. Ji suprato, kad atsekiau ją. Femme fatale…

Femme Fatale

Šis terminas atėjo iš prancūzų kalbos ir reiškia „ mirtiną moterį“ arba  „lemtingą moterį“. Ji balansuoja tarp gėrio ir blogio, nes tokios moterys aiškios ribos neturi: čia persipina nežmoniškai stiprus seksualumas, paslapties aura, ryškus lemties ženklas ir tvirtas charakteris. Jai po kojomis puola visi, tačiau ji niekada nepriklausys tik vienam, tokiai moteriai pasirodžius, visi aplinkiniai kaip užkerėti netenka amo, o konkurentės ima svaidyti žaibus. Vyrai atskiria jas nuo „paprastų moterų“: nemiegodami naktimis, dūsaudami ar darydami žygdarbius. Vien dėl fatališkos moters žvilgsnio ar buvimo šalia. Dėl jų kyla trojos mūšiai, užkariaujamos salos, parklupdomos ištisos tautos ar išduodami savi idealai…

Kartais tokia moteris vaizduojama kaip seksualinė vampyrė, kurios nepasotinamas pirmapradis alkis nualina ir mankurtais paverčia šimtus jos dėmesio siekiančių jaunuolių.

Femme fatale visada siejama su seksualine laisve, novatoriškumu, paslaptimi, inteligentiškumu ir būtinai visokeriopa nepriklausomybe – tiek finansine, tiek emocine. Ji turi neįtikėtiną galią priversti visus sekti paskui: moterys ją mėgdžioja, o vyrai siekia jos palankumo.

Fatališkos moters garbinimas itin suaktyvėjo Art Deco laikais (XX a. pradžia), kada išorinis dekoras buvo itin vertinamas, o femme fatale moteriškumas – tarsi maskaradas: gundanti paslaptis, deginanti aistra, apgaulingai šalta išorė, orūs gestai, sfinkso ramybė – viskas, dėl ko vyrai kraustosi iš proto.

Šis kultas prasiskverbė  į kino industriją („Nikita“, „Mulen Ružas“, „Esminis instinktas“), kompiuterinius žaidimus („Resident evil“, „Tomb rider“) ir komiksus.

Viena aišku – kiekviena moteris nori suprasti ir įvaldyti šią paslaptį.

Kokios savybės paprastą moterį daro nepaprasta?

Pasitikėjimas savimi. Be to, moterie, nė iš vietos. Ar kada matei, kad vyrai klotų karalystes po kojomis užsikompleksavusiai, savyje paskendusiai moterytei? Jiems reikia princesių, tad tapk tokia, kuri net po čiužiniu jaučia žirnį. Ne išlepk, o jausk detalių – aprangos, makiažo, elgesio, minčių, nuotaikų – poreikį. Svarbiausias žingsnis – pamilti save, nes tik pasitikinti moteris lyg magnetas sutraukia  atsisukusius vyrų „varžtelius“ (kurie iš esmės dėl jos ir atsisuka).

Kasryt kartok sau, kad esi graži (draudžiu staipytis prieš veidrodį  numintomis šlepetėmis ir nublukusiais apatiniais), esi protinga ir pati geriausia. Įsijunk mėgstamą muziką ir pašok. Sau, katinui ar vyrui – svarbu, kad jaustum pasitenkinimą tuo, ką darai. Nepamiršk vis žvilgtelėti į veidrodį, kad nusišypsotum. Sau, o tada ir kiti ims tau šypsotis.

Rūpinimasis savo išvaizda.

Kaip sako prancūzės – „geriau viena raukšlė veide, nei viena pėdkelnių raukšlė“. O jų vyrai tvirtina, kad negražių moterų nėra: yra gražios, ir tos, kurios nesistengia tokiomis būti.

Neleisk, kad tavo veidas būtų perkreiptas ar surūgęs (femme fatale nė už ką neatskleistų savo vidinės būsenos), tačiau venk ir koketiškai pražiotų lūpų ar mirktelėjimų (ar tau tai būtina?) – spinduliuok ramybę kaip mane sužavėjusi moteris.

Stebėk savo eiseną ir laikyseną iš šono – lemtingai moteriai būdingas šioks toks manieringumas. Rankos paspaudimas, galvos linktelėjimas, stovėsena, kalbos maniera – detalės, kurios atkreipia dėmesį. Per keletą sekundžių aplinkiniai nuspręs, kas tu tokia. Nepralošk šitų kozirių.

Rūpinkis savo garderobu: išgrūsk lauk visus nutampytus megztinius, morališkai pasenusias sukneles ar sutrintus džinsus. Tačiau nesižavėk ir gausiai dekoltuotomis, nėriniuotomis bei ypač aptemptomis drapanomis – juk ne į „bordelį“ susiruošei. Ši moteris privalo turėti porą gerų porų batų ir porą kelnių ir švarkelio, švarkelio ir sijono ansamblių. Nesvarbu, kad tai kainuos porą atlyginimų. Manyk, kad tai puiki investicija į tavo gerą savijautą. Pamiršk sportinius batelius ar „pliažankes“ – bent jau kai ruošiesi į sociumą. Aukštakulniai įpareigoja, priverčia pasitempti, be to, ne paslaptis – patobulina figūrą. Renkis originaliai, dažykis saikingai – visi tave pastebės.

Femme fatale vilki tik geriausių firmų apatinius. Juk gera jausti, kad kūną glamonėja ne nuskalbtos maksimos kelnaitės, o švelnūs, šilkiniai apatiniai. Čia prasideda seksualumas, kad ir nematomas kitų akims.

Ir galutinis štrichas – gaivus burnos kvapas. Ne, tai ne reklama, o karti tiesa: net gražiausia suknelė ar išmoktos manieros neatpirks smarso tau iš burnos. Pasirūpink dantų higiena bent kartą per pusę metų ir galėsi vilioti aplinkinius baltadante šypsena. Ji taip pat stiprus ginklas.

Atranka

Įsiminkit, mielosios, geriau jokio vyro nei bet koks. Vien todėl, kad būtų. Kaip mano močiutė sako: „Kaime vyras reikalingas, kad nudirbtų darbus, kurie moteriai per sunkūs, tačiau mieste viskas kitaip. Ten reikia rinktis vyrą sielai, nes darbus gali atlikti meistrai…“ O ji patirties turi – vis  dėlto 85 metai. Fatališka moteris nebijo vienatvės, nes tai suteikia jai šarmo. Būti su tuo, kuriuo nori, o ne su tuo, kuris tave pasirinko – čia kiekvienos moters esmė ir siekiamybė.

Jei tau patiko vyras, žvilgtelėk į jį įdėmiai, sukoncentruok žvilgsnio jėgą, palaikyk ir dink minioje. Tegul jis dabar tavęs ieško. Tinklai užmesti – beliko sulaukti grobio. Duodu galvą nukirsti, kad jis jus susiras, pūs savo plunksnas ir kitaip įsivaizduos jus užkariaujantis. Kuo daugiau neatsakytų klausimų paliksite – tuo ilgiau jis apie jus galvos… Nepulkite pasakoti, kad jūs – tik paprasta mergaitė iš Balbieriškių. Tegul tiki jūsų sukurta ir nutylėta pasaka. Svarbiausia daug klausytis ir žvelgti į jį bedugnėmis akimis.

Fatališka moteris visada žino savo vertę (neatiduoda meilės už grašius, tačiau ir neįvertina jos tik pinigais), išlieka paslaptinga, leidžia sau prabangą mylėti (tikra meile, o ne įsikalbėta), gyvena taip, kad nesigailėtų nė vienos praėjusios dienos…

 

Jūsų Aroma Fero

Krepšelis Item Removed. Undo
  • Krepšelis tuščias