Nuo 8 valandos ryto sėdi darbe, sulaukęs 17 val. džiaugsmingai pakyli ir važiuoji… į parduotuvę nusipirkti vakarienei būtinų produktų. Tada namai, vakarienė, o po jos pasijunti lyg būtum nubėgęs maratoną. Dušas. Lova. Vėl darbas. Taip bėga ir bėga dienos, kol galiausiai atsipeikėji ir pagalvoji: “O kaip mano asmeninis gyvenimas?” Tau 30 metų, o tu vis dar vienišas… išeitis yra, XXI amžiuje egzistuoja internetas ir internetinės pažintys. Vieta, kur greitai ir neaukodamas daug brangaus savo laiko, gali surasti antrąją pusę. Bet ar ten tikrai ją įmanoma rasti?
Pasakysiu atvirai, niekada netikėjau, kad galima būtų rasti gyvenimo partnerį internete. Visada galvojau, kad ten registruojasi žmonės, su kuriais kažkas negerai, jeigu jie negali realiam gyvenime užmegzti santykių. Bet vieną dieną ir aš užsiregistravau viename iš internetinių portalų. Tapusi darbo auka, supratau, kad ir su manim pasidarė “kažkas negerai”, o vienai vis labiau ir labiau nebesinori.
Krūvos laiškų, kurių tekstas kartojasi: “Labas, kaip sekasi?”. Dauguma tiesiog ištrindavau, nes mačiau, kad žmogus, atsiuntęs laišką, ne mano skonio. Su kitais sunku rasti bendrą kalbą, o jeigu nesimezga bendravimas net internetu, tai apie kokį realų pasimatymą dar galima kalbėti. Bet visgi į keletą jų nuėjau. Vieni taip ir liko tik pirmi ir paskutiniai pasimatymai, su kitais nutraukiau bendravimą po kelių susitikimų, nes mačiau, kad tas žmogus ne man. Ir kai jau buvau beprarandanti viltį, užmačiau mano akiai gražaus vyro anketą, peržiūrėjau ją. “Neblogai…” – mintyse pagalvojau, bet parašyti pritrūkau drąsos. Landžiojome vienas kito anketose, kol galiausiai vieną vakarą jis man parašė…
Taip pokalbiai virsdavo ilgais laiškais iš abiejų pusės, kol nusprendžiau ilgai netempti, kad vėliau labai nenusivilt, ir pakviečiau jį pati susitikti. Po to ilgai tyrinėjau jo nuotraukas. O kas jeigu išvysiu ne tai, ką matau šiose fotografijose? Nors širdis kuždėjo, kad viskas bus gerai, dvejonių kilo nemažai.
Mano laimei ir nuostabai, pasimatymas praėjo puikiai, prieš mane sėdėjo mano ponas tobulybė. Ką jis veikia pažintyse? Ar su daug merginų bendrauja? Ar mes dar susitiksim? Galvoje sukosi klausimų lavina, kol žiūrėjau į jį kažką man pasakojant. Susitikome dar ir dar kartą, kol galiausiai jis nusprendė… mane palikti! Taip, mes nebuvome pora, bet manęs taip paprastai niekas nemes paskambinęs telefonu ir pasakydamas, kad esu nuostabi mergina. Jeigu tokia nuostabi, tai kurių galų bėgi???
Mano atkaklumas nugalėjo ir susitikome paskutiniam pasimatymui. Buvo skaudu jį paleisti, stovėjome apsikabinę mano buto koridoriuje tamsoje, o skruostu riedėjo ašara. Vos keli pasimatymai, bet tas žmogus man tapo labai brangus. Negalėjau patikėti, kad tokį vyrą sutikau internete, o jis net normaliai negali paaiškinti, kodėl nusprendė nebesusitikti. “Tiesiog taip jaučiu” – paaiškino jis.
Porą dienų tiesiog norėjosi gulėti ir žiūrėti į lubas. Kai draugė sakė jį pamiršti, eiti su ja linksmintis ir negalvoti, juk nieko nepraradau, nes realiai nebuvau ir atradusi, negalėjau. Kol galiausiai antrą dieną po mūsų išsiskyrimo suskambo mano telefonas. Žinutė nuo jo: “Nieko nenoriu tuo pasakyti, bet man trūksta mūsų bendravimo”. Širdis spurdėjo iš laimės. Taip vėl susirašėme ir susitarėme susitikti. Po šito susitikimo vėl tarsi viskas apvirto aukštyn kojomis: vaikštinėjome susikibę už rankų, kaip paaugliai, šnekučiavomės. Tą dieną supratau, kad šita pažintis tikrai lemtinga ir pakeisianti mano gyvenimą. Taip ir susitikinėjome, kol galiausiai nusprendėme apsigyventi kartu ir…
Kaip ši istorija baigėsi? Pasakysiu tik vieną: niekada gyvenimene pamiršiu šio vyro, jis padovanojo man amžiną meilę, rūpestį ir džiaugsmą. Jeigu manęs kas nors paklaustų, ar internete įmanoma surasti sau skirtąjį, atsakyčiau, kad įmanoma. Nors ne daugeliui taip pasiseka, bet pabandyti verta. Jeigu galėčiau atsukti laiką atgal, padaryčiau viską taip pat, tik gal šį kartą ir pati nepabijočiau parašyti laišką “Labas, kaip sekasi?” Sakysite banalu? Bet galbūt toks išsiųstas laiškas jums padės turėti geriausia, ką gyvenime galite gauti. Aš gavau su kaupu, visada tą žmogų, sutiktą internete, nešiojuosi širdyje ir mintyse.
Tu dar vienišas/a? Galbūt atėjo ir tavo laikas išsiųsti laišką ir tiesiog paklausti kaip sekasi?
Jūsų Aljana 